pragaišti

pragaĩšti 1. tr., intr. praleisti laiką, prabūti: Durstu barstu pragaišti tu visą dieną nieko nedirbdamas J. Čėsą pragaĩšta su rūkymu Pl. Aš pragaišaũ biskutį, o jo tuosyk ir buvo būta Ss. Ligi trečiųjų gaidžių pragaĩšom Grž. | refl.: Vis tiek ta naktis prasigaišus Pl. 2. intr. prapulti, pradingti: Duktė vyriausia tuoj kažkur pragaišo T.Tilv. Sulig diena išėjimo pragaišo, kaip į vandenį įkrito M.Valanč. Išskynus liepynus, ir bitys pragaišo S.Dauk. Jis kasdien apie tą laiką pragaĩšta Mrj. Per karą jis kažkur pragaĩšo be žinios Lš. Pragaišo mūsų šunelis, kaži kur jis galėjo dingt Skr. Šiąnakt arkliai iš naktigonės pragaĩšo Rdm. Vasarojus visickai pragaĩšo Rod. Vandenėlis pragaĩšo (išdžiūvo) Lz. Sapnai pragaiš KlvD389. Vyst rūtelės, ir pragaišt jauna diena Vd. Dėl kelių rublių nepragaĩši Pc. Kažkur pragaišo peilis PnmR. Kažin kur mūsų virvės pragaĩšo Sv. Atradau avį ..., kuri buvo pragaišusi BPII218. ^ Čekiškės balose nepragaišęs, kitur neprapulsi M.Valanč. Kas išsirito iš maišo, tas ir pragaišo M.Valanč. Išėjo maišo ir pats pragaišo Brt. A, kad tu pragaištum! Sln. Pragaištum tu su tokia šalta žiema! rš. 3. intr. pastipti, išdvėsti: Tokiu būdu daugybė ežių pragaišta Blv. 4. intr. sumenkti, suvargti: Tėvas gyveno visai pragaĩšęs (nusigyvenęs) Prn. Aš jos neimsiu – tokia pragaĩšus Kč. Pragaĩšęs kuinas Lp. Pernai tai daug buvo linų, šiemet tai pragaišę (prasti) Ad. \ gaišti; apgaišti; atgaišti; įgaišti; išgaišti; nugaišti; pagaišti; pargaišti; pragaišti; prigaišti; sugaišti; užgaišti